Winter Carp show 2011

Lapkričio 26-27d. vyko Winter Carp Show, į kurią vykome tryse: aš, Alfredas ir Andrius. Važiavome be jokių didelių tikslų kažką pirkti, o tik pasižvalgyti po stendus, pačiupinėti kas pasirodė naujo. Kelionė neprailgo, nes buvo kalbama kaip visada, apie …. žvejybą.

Pravažiavus vartus nustebino mašinų gausybė, nes visi entuziastai susirinko į Winter Carp Show, kadangi buvo atšaukta lapkričio pradžioje turėjusi vykti paroda Southende.
Nors tai mano tik antra paroda, jau žinojau ko tikėtis. Įėjus į patalpas, kur vyko pagrindinis renginys, netekome amo nuo produkcijos pasirinkimo – boiliai, drabužiai, meškerės, knygos ir daug, daug visko. Pradžioje nedrąsiai apsižvalgėme, keletą kartų pasiklydome, na ir tada jau apžiūrėjome kaip reikiant. Žmonių daugybė ir visi karpiautojai, net pačiam nesitikėjo, kad tiek daug tos pačios ligos žmonių vienoj vietoj. Visi draugiški, malonūs, daug seniai matytų draugų, šiltų apsikabinimų, rankų paspaudimų. Super… Nuotraukos, smulkūs pirkiniai, daugybė matytų veidų iš DVD bei žurnalų, konferencijos, Kordos komandos patarimai. Žmonių susidomėjimas labai didelis. Erics Angling centras kaip visada su mažiausiom kainom, aplink juos žmonių miškas.
Palyginus su Carpin’on 2011 ši paroda nusileido dydžiu – nebuvo stendų lauke, nors oras buvo labai geras.
Viduje bent jau man trūko Atomic, JRC, Solar stendų, nors Nash, Korda, Fox, Chub, C.C.Moore, Delkim, Aqua, Trakker ir daugybė kitų turėjo gan įspūdingus stendus.
Na ką, lauksime kovo mėnesio pirmo savaitgalio ir draugų iš Lietuvos, Olandijos, Airijos.
Liko tik 89 d. iki Carpin’ On Carp Show 2012
Martynas.
Posted in Foto, Įranga, Parodos | Leave a comment

Labirintas

 

Audrius Lesinskas

Karpininkų asociacijos valdybos narys

2011- ųjų spalio vidurys. Lietuvoje jau jaučiamas atšąlimas, na o aš su dar penkiais tokiais pat pašėlusiais karpininkais jau kertu Lietuvos Respublikos sieną. Mūsų tikslas- „ The Labyrinth“. Apie 40 ha ploto telkinys Prancūzijoje, 70 kilometrų į pietryčius nuo Paryžiaus, šalia Missy sur Yonne miestelio. Iki jo 2200 km. Šalia telkinio teka Yonne upė, kurioje gausu įvairiausios žuvies, tame tarpe ir monstrinių karpių bei šamų.

Šią išvyką mes planavome dar balandžio pradžioje, būdami pietų Prancūzijoje netoli nuo Nicos esančiame Saint Cassien ežere ( apie šią išvyką galite paskaityti čia ).

Kelionė neprailgsta (neskaitant dalies Lenkijos) ir jau kitos dienos vakare mes stovime prie telkinio. Žūklė numatyta nuo sekmadienio visai ateinančiai savaitei, todėl neskubėdami įsirengiame šiokią tokią stovyklavietę, susišildome puodeliu arbatos ir su didžiausiu malonumu ištiesiame nuo kelionės pavargusiais kojas ant patogių karpinių gultų.

Sekmadienio rytas. Nors skubėti tikrai nėra kur, nes laukiam prisijungsiančių kitų karpininkų, visi nubundam anksti. Rytinė kava. Po truputį renkasi kiti kolegos iš užsienio. Atvažiuoja du anglai iš Londono. Kadangi pastarieji jau trečią kartą šiame telkinyje, puolam detaliai klausinėti kas ir kaip. Po truputį renkasi iš Lietuvos emigravę mūsų kolegos karpininkai- Tadas (ZeBigOne) iš Olandijos, Nerijus iš Airijos, Ovidijus iš Nicos na ir žūklės organizatorius bei kelionių įkvėpėjas Alfredas (Boilie Holic team) kartu su Roberta iš Londono. Greiti rankos paspaudimai, trumpi pokalbiai kaip sekasi ir mes jau judame aplink telkinį. Alfredas mums aprodo sektorius, trumpai supažindina su specifika, taisyklėmis, bei pataria gal būt geriausius gaudymo taškus. Toliau seka būrtų traukimas. Kiekvienas iš mūsų trylikos žvejų ištraukėme numeriuką, pagal kurio eiliškumą rinksimės norimą laisvą sektorių. Mano porininkas Nerijus (Ryba) ištraukia pirmą numerį, todėl turėdamas galimybę rinktis pirmas griebia dešimtu numeriu pažymėtą sektorių, kuris pasak internetiniame puslapyje skelbiamą savaitinę žūklių ataskaitą yra perspektyviausias. Aš renkuosi penktas. Imu devintą sektorių, tam, kad būti šalia. Jau iš anksto mūsų abiejų pasirinkta taktika- gaudyti viename sektoriuje. Išsiaiškinę kur žvejosim važiuojam link sektoriaus.

Dešimtas sektorius yra rytinėje telkinio dalyje, susiaurėjime link kanalo, jungiančio telkinio dalis. Pro čia žuvis visada migruoja. Užmetimas iki kito kranto- ne daugiau 30 metrų. Lyginant su kitais sektoriais šiame daug mažiau povandeninių žolių.

Ilgai negaišdami traukiam stovus, meškeres, rišamės sistemėles ir pirmyn. Nerijus stoja dešinėje, aš kairėje pusėje. Nutariam, jog pradžioje žūklės mesim po dvi meškeres, o po vieną nešim į upę.

Šėrimas. Šiam procesui buvom pasiruošę Lietuvoje. Įvairių grūdinių kultūrų mišinys, riešutai, kanapės. Visa tai pagardinta įvairiais priedais. Bendras skonis- saldžiasūris. Visa tai buvo padalinta į 7 lygias dalis ir užšąldyta. Receptas, kuris mums tikrai pasiteisino, sugalvotas Alfredo. Taip pat Alfredas atvežė mums (taip pat ir kitiems žvejams) pagal savo receptūrą pagamintus 24 mm. baltyminius kukulius, kuriais jis jau eilę metų sėkmingai žvejoja įvairiuose Europos telkiniuose, ir kurių įvairių rūšių bei diametrų 2012 metais galės įsigyti Lietuvos karpininkai. Šėrimas prasideda nesėkmingai. Kadangi metimo atstumas labai nedidelis, o priekyje auga medžiai, tai pirma spombombė pakabinama ant šakų jau po antro metimo. Dar viena lieka amžiams po trečio metimo. Pasišerti reikia prie pat kito kranto, todėl dedam į šoną spod kotą ir į rankas imame laidynes. Sunkiai, nedideliais kiekiais bet pasišeriame.

Masalai. Kaip ir minėjau, Alfredo pagaminti baltyminiai kukuliai, riešutai ir … plastikiniai masalų pakaitalai. Kodėl? Šiame, kaip ir kituose Prancūzijos valdens telkiniuose, gausu amerikietiškųjų šamukų „poisson chat“, kurie tarsi mūsuose rotanai, ryja viską iš eilės- ikrus, mažas žuveles, na ir su didžiausiu pasimėgavimu baltyminius kukulius. Todėl pastaruosius dėdavome į užuolaidą, ar moteriškos pėdkelnės gabaliuką, ir užrišę valu bei apdeginę mazgą verdavome ant plauko.

Įrankiai. Meškerės Free Spirit HI-S 200 ir Century NCS, ritės Shimano Aero Technium ir Shimano MGS, valai- Dragon Mimicry  0,35 mm. ir Aiwa Shima 0,33 mm., signalizatoriai Delkim TXI, stovai Fox Qattro pod, pavadėliai- kombi, surišti iš florokarbono ir pinto, kabliukai Fox SSC ir SSSP, mazgas KD rig ir blow back.

Užmetęs savo dvi meškeres Nerijus su trečiąja žingsniuoja link upės. Aš dar krapštausi, nes niekaip nepavyksta „įsodinti“ masalo su kabliuku tiesiai po medžių šakomis. Tik staiga… pyyyyyp, užgroja Nerijaus signalizatorius. Kad šiame telkinyje yra daug karpių mes žinojome, kad čia atvykome kiekvienas pagauti po savo svajonių žuvį taip pat aišku, bet kad kibimas bus užmetus po 15 minučių- tikrai nesitikėjau. Griebiu ritę už būgnelio ir staugiu- Neeeeeriiiiijau, Neeeerkaaa… Tas, nesuprasdamas ko aš čia rėkauju, neskubėdamas ateina nuo upės. Kliovas, jo-majo, rėkiu. Kova trumpa, nes metimo atstumas nedidelis, žuvis nespėjo išvynioti daug valo, o ir nelabai yra jai kur įsibėgėti, ir pirmasis 17 kg. karpiukas jau graibšte. Per radijo stotelę pranešu kitiems. Skamba sveikinimų tirada. Foto atminčiai ir karpis keliauja į savo stichiją.

Užmetu ir aš savo meškeres, nužingsniuoju prie upės, ten palieku trečią. Nespėjus gryžti į sektorių pradeda kvaksėti prie upės paliktos meškerės signalizatorius. Pamaniau per jautriai sureguliuotas, todėl sumažinu jautrumą, tačiau kibimo indikacija karts nuo karto pasikartoja. Pradedu traukti. Kažkas yra, tačiau nedidelis. Pasirodo 24 mm. dydžio baltyminiu kukuliu susidomėjo apie 1 kg. sveriantis šapalas. Liūdesys. Norėtųsi karpio arba šamo.

Pirma naktis praeina ramiai, kibimų nesulaukiam. Paryčiais, išgirdęs savo Delkim garsą strimgalviais išsiverčiu iš palapinės ir atsiduriu lyg į sieną. Rūkas toks tirštas, jog ištiesus ranką nesimato pirštų. Tačiau girdžiu- važiuoja. Pakeliu meškerę. Pakirtinėti nesu mėgėjas, nes jei jau karpis važiuoja, vadinasi kablys lūpoje, tai kam dar žaloti žuvį. Tačiau traukdamas beveik aklai neduodu žuviai visiškai jokio laisvumo, kadangi žvejoju prie pat medžių šaknų. Pagaliau pavyksta, ir mano pirmasis telkinio karpiukas, kuris svėrė 15 kg. ir kuris prancūziškai plikas, atgula ant mato. Fotosesiją atidedam vėlesniam laikui ir karpis keliauja į laikymo maišą. Per raciją išgirstu, jog ir kiti žvejai turėjo kibimų, tačiau arba nepavyko ištraukti, arba iš trijų ištrauktas tik vienas.

Slenka laikas, dieną keičia naktis. Aš per parą sulaukiu vieno arba dviejų kibimų. Karpių svoriai 8- 15 kg. ir niekaip nelipa į viršų. Ketvirtadienio naktį išvažiuoja upėje esanti mano meškerė. Šokdamas iš miegmaišio maldauju- tik nesustok, važiuok, važiuok. Gal karpis, o gal ir šamas. Kol bėgu signalizatorius netyla. Įsijungiu prožektorių, matau iš lėto sukasi ritės būgnelis, na viskas kaip ir gerai. Meškerė jau rankose, bet … o varge, anam gale nieko nėra. Pradedu vyniot. Jaučiu kad velkuosi paskui kažką. Na ką, užnešė į kokią šaką ir atsipurtė galvoju. Prieina apsimiegojęs Nerijus. Nieko nėra sakau. Ir tik pritraukus prie pat kranto kažkas suspurda. Na nieko nebesuprantu. Tiesa, reikia pasakyti, jog meškerės pas mane galingos, todėl aš ir nepajaučiau apie 2 kg. sveriančio ūsoriaus, kuris susiviliojo ant plauko buvusiu riešutu. Na tokios žuvies dar nebuvau sugavęs, todėl dedu į maišą ir jis laukia fotosesijos vandenyje.

Pagauna ir kiti žvejai, kas 10, kas 15, kas 18 kilogramų sveriančius karpius. Na ir čia žodį taria Tadas (Lietuvoje sugauto didžiausio paprastojo karpio rekordo savininkas)- jam pavyksta ištraukti 20 kilogramų sveriantį karpį. Su savo gražuoliu karpiu neatsilieka ir kartu su Alfredu atvykusi Roberta.

Taigi, savaitė prabėgo kaip viena diena. Linksmai pabuvom, pabendravom. Graži, dar tuo metų laiku žaliuojanti gamta, graikiški riešutai, krentantys nuo medžių tiesiai ant galvos, zuikučiai, pulkais lakstantys aplink, šaldytuvai ir šaldikliai, masalams ir maistui susidėti, dušas apsiprausimui- visa tai jūs galite rasti čia.

Viso buvo sugauta 30 karpių. Dar 15 nepavyko įprašyti į graibštą. Upėjė sugavome 5 šapalus ir vieną ūsorių.

Dėkoju Alfredui ir Robertai (Boilie Holic team) už suorganizuotą išvyką, už šaunią kompaniją vietoje nenustovinčiam Nerijui iš Airijos, Ovidijui iš Nicos dėkui už nuostabų išlaikytą prancūzišką vyną, ir visiems visiems buvusiems kartu. Iki kitų susitikimų.

p.s. Kadangi buvome vos už 70 kilometrų nuo Paryžiaus, tai nenuvažiuoti pasivaikščioti po Prancūzijos sostinę būtų nusikaltimas. Todėl sekmadienio pirmoje dienos pusėje mes jau vaikščiojome apžiūrinėdami triumfo arką, Eifelio bokštą bei kitas šio miesto lankytinas vietas.

Posted in Įranga, Masalai, Sesijos, Sistemėlės, Straipsniai, Uncategorized, Žūklės vietos | Leave a comment

“Trumpai apie sezono įsibėgėjimą ir keletą laimikių“

Mantas Pikelis
Tik nutirpus ledams su Ervinu nutarėm pabandyti atsidaryti sezoną Ginto Valučio tvenkiny Tauragėje.
Daug negalvojus kokius masalus naudoti buvo pasirinkta poros SBS kvapų gama. Pernai tie kvapai jau buvo puikiai pasiteisinę šiame telkinyje tiek paprastoj žūklei, tiek varžybose, tad nusprendėme juos pabandyti ir šaltesniu sezono metu.
Telkinys, kaip žinote, yra žuvingas, tad masalai bei taktika neapvylė ir buvo sugauta 8 žuvelės tarp 5 ir 7kg. Aišku, tai ne monstrai, bet kaip sezono atsidarymui iš po žiemos miego buvo labai smagu. Taip pat buvo smagu susitikti su kolegomis karpininkais.
Kadangi Ginto Valučio tvenkiny buvo tik vienas savaitgalis žvejybinis, ežeras turejo būti uždaromas varžyboms (Nation Cup), teko persikelt link naujų žvejybinių plotų arčiau namų.
Pavasarius pradedu viename nedideliame ežeriuke, tad nutariau ir šiemet ten pasėdėti, bet taip anksti niekad ten nebuvau žvejojęs. Tad teko gerai apmąstyti taktiką ir priėjimą prie žuvies. Nutariau, kad išankstinį šėrimą reik daryti tik vieną parą prieš žvejybą, tad ilgai nesukęs galvos, kadangi telkinys laukinis ir žuvys iš po žiemos bus gan išalkusios, nusprendžiau panaudoti pigesnius gerai besiskaidančius SBS Euro serijos Strawberry Jam 16mm boiliukus. Pašėrimas nebuvo gausus, kadangi nebuvau tikras dėl žuvies koncentracijos tame taške iš po žiemos, tad panaudojau tik apie 1-2 kg. boilių. Šėriau gana plačiai, tikėdamasis išjudinti žuvį ir vėliau sukoncentruoti ją vieno taško link. Tiesą pasakius, iš šios žūklės kažko daug nesitikėjau. Kai viską susiruošiau ir susitvarkiau, atvyko kolega aplankyt manęs ir pasišnekučiuoti. Besišnekučiuojant šalia kranto pamačiau karpio išėjimą, tad nusiteikiau optimistiškai. Nakties metu apytiksliai pusę pirmos staigus kibimas- raketos greičiu iššoku iš palapinės, čiumpu kotą, mintyse “pirmas kibimas laukiniam ežere“ šiais metais, tačiau ir pirmas atsikabinimas. Rankos nusvyra žemyn. Tačiau reik mąstyt kas ne taip, keičiu sistemą ir atsigulęs ilgai nagrinėju ją- kodėl nesuveikė ir kodėl atsikabino žuvis? Apie 4val. ryte- vėl kibimas, šį kartą sistema sudirbo nepriekaištingai, po smagios kovos karpis atgulė ant mato ir pas mane veide atsirado šypsena.
Po šios žūklės vieta atgijo ir žuvis ten lankydavosi gan dažnai, nekartą turėjom po 6 kibimus per parą. Netgi tas pats karpis buvo sugautas vėl tik kelioms dienoms praėjus po jo pirmo pagavimo.Kai tai pradėjo kartotis dažniau, nusprendėm persikelti į kitą vietą, tačiau vėl tas pats scenarijus. Pagal dydžius nieko įspūdingo tenai nepavyko sugauti, tačiau visumoj žuvies buvo sugauta nemažai.
Dabar persikėliau į naują didelį telkinį, kadangi žinau, kad ten dar turi būti užsilikusių keletas didesniu senolių. Pirma žūklė tenai vėl pasitaikė sėkminga, šį kartą pasirinkau kombinacija: SBS bei Fredo gamintus miksus- po šio sezono tikėjimas dar labiau sustiprėjo šiais masalais! Nusprendžiau pradėti vakariniam krante, kaip vėliau paaiškėjo- ties ta vieta nepasitaikė reziduojančių žuvų, visos žuvys buvo praeinančios, tačiau, kad ir praeidamos- susigundė mano pasiūla. Vėliau mąstau persikelti šiek tiek kitur, gal būt rasiu vietą kur jos reziduoja (ilgiau užsilaiko), kol kas šiai dienai iš šio telkinio pavyko pakelti 15kg. žvynuotąjį, bet žinau, kad jų tenai yra tikrai didesnių. Tad teks susidraugauti su greit bėgančiu laiku ir vaikytis tą didijį. Tačiau kaip ir viskas šiais metais, laikas mums ne visada būna draugas, darbai , kiti reikalai ir tai viską stumia tolyn, tačiau jei jo atsirastų daugiau rudeniop, gal pasiseks prikabinti dar vieną kitą gražuolį. Taigi nei žvyno nei uodegos mieli kolegos ir iki greito.
Pagarbiai,
Mantas (BH TEAM)

Posted in Masalai, Sesijos, Sistemėlės, Straipsniai, Taktika, Uncategorized, Žūklės vietos | Leave a comment

Joninių poilsis ir truputis sporto Ilgio ežere (Druskininkuose)

Ervinas Maciulevičius

Praėjęs joninių savaitgalis buvo gana intensyvus, tuo labiau, kad 19 ištrauktų karpių žūklė vyko Ilgio ežere. Šiame ežere neturiu sektoriaus favorito, ežeras gražus ir kiekvienas sektorius turi savito žavesio. Visuose sektoriuose toli gražu dar negaudęs, tai su rezervacija nepergyvenau, kas liks tikrai man tiks -  kaip minimum susipažinimas, o keletas žuvų tik bonusas šalia poilsio puikioj gamtoj. Šį kartą užimti buvo apie 10 sektorių tad labai negalvojęs pasirinkau šviežiai atnaujintą 4 sektorių. Kadangi ežere vanduo nuo pernai pakiles berods 60cm, 2 ir 3 sektorius tapo užsemti ir nebežvejojami, o 4 nuo šiol, su 20 suvirš tonų grunto, primena anglišką stilių, šonuose ir priekyje rastukai, aplink vanduo. Per keletą ligtolinių žūklių, nuojautą apie gaudymą šiame ežere turėjau, bet kirbėjo paeksperimentuoti su viena iki šiol mano nepabandyta brangesniąja SBS linija. Kad pabandymas neliktų be atsakymų, nusprendžiau dėl visa ko dešinę pusę šerti HD boiliukais, o kairę pusę pasilikti eksperimentams. Po geros valandos eksperimentais jau buvo domimasi, vienu metu net po keletą rausimų, ir besirengiant stovyklą, pirmasis išvažiavimas. Pakertu, pažaidžiam dešimt metrų ir ramu, parsitraukiu savo sistemėlę kritinei apžiūrai. Faktas kas tinka Tauragei, nebūtinai tinka Ilgiui. Sėdžiu, ir biškutuką drebančiom rankom rišu „ilgines“ sistemėles. Tuo tarpu labai nenoriai suveikia dešinės pusės signalizatorius, partraukiu poriebį plakį. Hm. Dar po kiek laiko, svingas pakyla, nusileidžia, partraukiu 1,9kg lyną. Padaromos dar vienos išvados dėl masalo kombinacijos ir gaudymo taško ir permetamos šviežios sistemėlės. Pakrapštau truputį galvą, kažin kokia gi pusė darbo čia tokia gera pradžia. Tačiau vėl išvažiuoja vienintelė eksperimentinė meškerė, gražus, labai ilgas, juodas, nestoras, spėju senų laikų, kitaip tariant vietinis 6,5kg karpis. Padipinta ta pati kombinacija ir vėl išvažiuoja. Kagi karšis ir lynas dešinei pusei svorio neprideda, tad ten lieka viena meškerė, kita perkeliama į kairę. Turbūt tai buvo lemiamas smugis dešinės pusės savigarbai ir ji nuo tada niekuo nebeatsiliko nuo dviejų eksperimentų. Su miegu tą naktį nedraugavau, bet kadangi ir jonininkai šalimais ir iš kito kranto pirtelės nesnaudė, šventėm visi, tai su Sel’u, tai su Valinskiene ar Žvaguliu, į galą jau ir su Bryan Adamsu. Svoriai visų naktinių karpiukų nedideli, tik ryte jubiliejinis 10 karpis sustambėja, 11kg odinukas. Ar sektoriaus ypatybės ar sutapimas, bet dauguma didžiųjų žuvų ir buvo sugautos ant eksperimento, nors pasitaikė ir pora puskaršių. Iki piet užkimba 12,9kg ir 15,7kg, vėl eksperimentas. Popiet atgula 16 karpis ir tai yra preliminarus paros rezultatas. Po kiek laiko atvažiuoja į svečius Martynas, aš permetu meškeres į kairę, Martynas imasi dešinės. Kurį laiką neranda laiko pasirišt trečios meškerės, nes tai vienas karpiukas, tai kitas karpiukas susidomi. Taip iki nakties pagauna 4 iki 7kg, aš vieną 8,5kg. Naktis pas abu neplanuotai rami, tik paryčiais Martynas ima dar du panašaus kalibro, man 9,5kg. Iki daiktų susipakavimo ramu, tik prieš nusiimant meškeres dar vienas 11 tukas. Nesupykit, kad nepatikslinu masalų, ežeras nelengvas, norisi gal kada dar ir apie varžybas pamastyti. Kita vertus tų spec linijų pas SBS ne tiek ir daug, kas tikrai norės – išbandys ir atsirinks, iš kitos pusės sena tiesa, kad gerų ir veikiančių masalų tikrai yra ne vienas, tad nei žvyno nei uodegos ieškant to savojo „dirbančio“!

Ervinas (BH Team)

Posted in Masalai, Sesijos, Straipsniai, Taktika, Žūklės vietos | 1 Comment

Apie Sesijas Bei Strategijas

Jei žvejys sau leidžia parašyti keletą komentarų į karpininkų forumą, žvejys į žūklę daugiau nebevažiuos. Jis nuo šiol apturi sesijas. Jei iki tol jis bandydavo privilioti ir pagauti žuvį, tai nuo šiol sesijos metu jis įgyvendina strategiją, o pasiskaitęs karpininkas žino, kad strateginiams tikslams pasiekti be taktikos nei iš vietos. Kas taktiškai realiai daroma ne taip svarbu, nes po bet kuriais veiksmais garantuotai slepiasi strategija: negaudau – leidžiu žuviai pailsėti nuo valų, su kobra nesigauna tiksliai užmest – Leono platusis pašėrimas, šeriu sausu – smulkmė prišauks karpį, šeriu tik boiliais – mačiau išėjimą, didelis švinas – radau žvyro, mažas švinas – radau dumblo … Tiesa sakant būna ir pačiam painu, pasakoji ką ir kodėl darai, o karpininkas nelaimingas – nei tu jam strategijos praskleidei,
anei taktikos. Išvada viena nereikia daugžodžiaut, atvirumo reikalas taip sakant, bet pas karpininkus strategija tam ir yra strategija, “štob ni kto nidagadalsia“ – karpių mažai, prizinių vietų dar mažiau. Interneto platybėse pradedančiajam labiau patyręs iškart pagelbės – paneigimų čia daugiau nei teiginių, todėl kalbėti konkrečiai – taktinė klaida, o kalbėti ilgai nedovanotina. Mandagi ir taktiška yra švelni migla, aptakumas – reiškias kitiems ne žuvį duodi, o vedi ant kelio, rūpiniesi savišvieta. Kai tai žvejys supranta,
taktinių klaidų nedaro ir pats neklausinėja, ateina ir supratimas ir kolegų pagarba, reiškias žinai ir turi ką pasakyti, tik internetu nesigauna. Žinoma yra išimčių, bet kam tai rūpi? O va kas iš ties strateguoja, tam viskas rūpi. Gavosi ar nesigavo internete, tobulėti iš kitų klaidų vaizdžiais pavyzdžiais per sesiją yra karpininko prietaras ir sėkmės garantas. O sėkmė jei geriau pagalvojus tikro karpininko nuolatinis palydovas, juk strateginiai ir taktiniai nepagavimai, tai sesijų su sėkmingai rastais atsakymais poaibiai – treniruotės, testavimai, naujos vietos atidarymas. gal tik minusas, kad paatviraujama kuriam poaiby
sudalyvauta tik po pačios sesijos. Be atvirumo, tikri karpininkai per ilgas treniruočių ir testavimų sesijas nugludina ir lakoniškumo gyslelę, pavyzdžiui keletą tarpusavy prieštaraujančių minčių įsigalina apibendrinti su „palaikau 100%“ arba „Nepritariu“. Kai karpininkas „paūgėja“ ir atsiranda poreikis pasižiūrėt kieno sėkmės garantas didesnis – karpininkas dalyvauja varžybose. Priklausomai nuo piniginės dydžio  šturmuojamos arba prestižinės arba sportinės aukštumos. Kaip jau minėjau, norint įtvirtinti sėkmės garantą, būtina iš kitų gerai gaudančių karpininkų, bei varžybautojų klaidų mokytis ir vaizdžiai
tobulėti visada, toks jau tas prietaras, niekur nesidesi. Varžybos trunka tik 3-4 paras, o karpininku tai juk būni visus metus, tad kad nebūtų nuobodu, varžybautojai įdomumo dėlei sugalvojo žaidimą, kuris žaidžiamas prieš per ir po varžybų – konspiracija. Šiuo metu šiuolaikiškiausia konspiratorių mada yra sakyti tiesą, vis tiek niekas nepatikės, nes tikras karpininkas tiki realiai tik pats savimi ir naparniku, ir tai ne visada. Kadangi varžybautojai yra lygiuojamasis elitas, konspiravimosi meną šlifuoja ir įmantrybes perima ir nevaržybiniai karpininkai, taip reikia. Tokiu būdu užsisuka labai įdomus žaidimas, atspėk kas ką žino. Tam, kad sužinotų daugiau nei kiti tikras karpininkas neklausinėja, jis perka, pradedantieji perka daug, prakutę perka tas kas reikia, labiau patyrę perka iš įpročio. Nepirksi, nieko nesužinosi, taip reikia. O ką pirkti, kiek ir kodėl tau diktuoja pasirinkta taktika ir strategija. Taip kad parašei žmogau keletą sakinių, tapai karpininku,
susitaikyk, be strategijos čia nei iš vietos. Linkiu, kad ten visada liktų vietos eksperimentams, sveikam protui ir kokybiškiems masalams. Medžioklės sezonas atidarytas sėkmingai!!! Su tuo Jus ir sveikiname….

 

Gero likusio sezono!

Pagarbiai,

BH TEAM

 


Posted in Masalai, Sesijos, Straipsniai, Taktika | Tagged | Leave a comment